Šunų šėrimas dabar

Šunų šėrimas dabar

Visuotinai laikoma, kad šunys išsivystė iš vilkų. Iš tikrųjų šis virsmas neįvyko per vieną dieną.

1 etapas: nuo vilko iki laukinio šuns

Vienas dalykas beveik visiškai aiškus: dabartinių šunų protėviai buvo gamtoje gyvenantys gyvūnai, mintantys tuo, ką galėjo pasiūlyti jų aplinka. Jų įvairų valgiaraštį sudarė medžioklės grobis, pavyzdžiui, žolėdžiai (smulkesnius jie suėsdavo su oda ir plaukais), įskaitant jų skrandžio ir žarnų turinį (apvirškintą žolę, sėklas ir grūdus – angliavandenius), kritę gyvūnai, laukiniai vaisiai ir šakniastiebiai.

Kadangi maisto asortimentas buvo platus, svarbiausia išgyvenimo sąlyga buvo gerai išvystytas instinktas, leidžiantis atpažinti, kurios medžiagos reikalingos ir naudingos, o kurios nereikalingos ar netgi kenksmingos. Kitaip tariant, tam, kad laukiniai šunys galėtų atsirinkti iš skirtingų maistinių medžiagų įvairovės to, ko jiems reikia, jie turėjo naudotis įgimtu instinktu.

Vilkai (laukiniai šunys) sekdavo paskui žmones. Priešistoriniai klajūnai palengva virto sėsliais valstiečiais.

2 etapas: nuo laukinio šuns iki prijaukinto šuns

Neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad dabartinių šunų protėviai patyrė genų mutaciją. Tai leido šunų virškinimo sistemai prisitaikyti prie plačios maisto, kuriame gausu krakmolo, pasiūlos. Laukiniai šunys gyveno vis arčiau žmonių ir mėgavosi suteikiamais reikšmingais patogumais: pastoge, šiluma, saugumu ir reguliaria mityba.

Nuo to laiko dabartinių šunų mityba nelabai pasikeitė nuo jų protėvių įvairaus maisto šaltinių. Toks maisto asortimentas iš dalies susiformavo dėl to, kad laukiniai šunys visada galėjo laisvai vaikštinėti po gyvenvietės teritoriją.

logo - Group-Of-Dogs-FarmFood-dot-Com.jpg

Čia šunys galėdavo patys pasirinkti iš gausios maistinių medžiagų pasiūlos. Tai pirmiausia buvo žmonių maisto likučiai, skerdimo liekanos, pavyzdžiui, žarnos, kritę gyvūnai, žolėdžių (arklių arba avių) išmatos ir kiti dalykai, kurie, kaip šuo instinktyviai jautė, jam buvo reikalingi ir saugūs. Kai maisto pasiūla sumenkdavo, šunys, paklusdami pirmykščiams instinktams, patraukdavo į medžioklę.

Pirmiausia prijaukinti šunys ėsdavo vienos sudėtinės dalies produktus, kuriuos patys pasirinkdavo. Čia svarbi įgimta šuns savybė (instinktas) pasirinkti tarp to, ko „reikia“ ir ko „nereikia“, tarp „gero“ ir „negero“. Pasirinkimo galimybė leido šuniui pačiam sudaryti savo valgiaraštį ir užtikrino, kad šuo gautų viską, ko jam reikia. Tai, kas šuniui netiko, likdavo gulėti ant žemės.

3 etapas: nuo prijaukinto šuns iki naminio šuns

Kuo labiau šuo virto naminiu gyvūnu, tuo mažiau liko natūralių jo maitinimosi įpročių. Kasdienį valgiaraštį jam sudarydavo šeimininkas, o tai reiškė, kad šuo nebegalėjo rinktis. Tai didžiulis trūkumas, nes labai dažnai šuo vienų (maistinių) medžiagų gaudavo per daug, o kitų per mažai.

Bėgant laikui buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, įskaitant šunų mitybos poreikių ir būtino kasdienio valgiaraščio poreikio tyrimus. Dėl to buvo sukurtas komercinis šunų ėdalas. Žmonės, ruošdami parduoti skirtą ėdalą, galėjo rinktis iš turimų maistinių medžiagų, jas dozuojant pagal bendrą šuns poreikį.

Dėl įvairių šunų pašarų gamintojų tarpusavio konkurencijos poveikio kyla didelis pavojus, kad ėdalas bus gaminamas tik iš grynųjų žaliavų, kurias I ir II vystymosi etapo šunys būtų apėję dideliu lanku.

Tai dažnai paslepiama pridedant cheminių kvapą ir (arba) skonį gerinančių medžiagų, taip pat kartais nepagailint ir dažiklių, nes (žmogaus) akiai patrauklus spalvingas ėdalas.

Taip pat dėl to, kad, siekiant pagerinti šių žaliavų virškinamumą, visas ėdalas ekstrahuojamas, be pakenkimo baltymams, vitaminams ir riebalams pavojaus taip pat kyla kvapų ir skonių susimaišymo pavojus. Susimaišius kvapams ir skoniams šuo nebeužuodžia atskirų sudėtinių dalių, todėl tikrina tik bendrą visos šios „košės“ kvapą ir skonį. Tokia košė šuniui yra visiškai nenatūrali, todėl jam gali dingti apetitas.

Be to, siekiant pailginti „ėdalo“ galiojimo laiką, dažnai pridedama cheminių antioksidantų ir konservantų. Cheminiai priedai neigiamai veikia bendrą šuns organizmo medžiagų apykaitą, o tai dažnai pirmiausia pasireiškia odos ir kailio problemomis.

„Farm Food“ šunų ėdalas – dabartinis šunų ėdalas.

Dabar jau aišku, kad žmonės, kurdami šunų ėdalą, pirmiausia turi kruopščiai parinkti žaliavas. Iš pradžių turi būti išrenkamos netinkamos žaliavos, o ne žaliavos, pasižyminčios teigiamomis savybėmis. Taip bus išvengta ne tik gerų, bet ir blogų žaliavų įtraukimo į šuns valgiaraštį. Todėl kiekvienos atskiros žaliavos grynumui turi būti keliami dideli reikalavimai.

Tai reiškia, kad paėmus naudojamas grynąsias žaliavas atskirai, jas turėtų mielai ėsti tiek 1, tiek 2 vystymosi etapo šunys. Tokios gali būti tik žaliavos, skirtos žmonių maistui, nes joms keliami labai griežti kokybės ir grynumo reikalavimai. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonių maistui skirti produktai taip pat yra tinkami šerti šunims.

Savaime suprantama, be tinkamo žaliavų parinkimo taip pat svarbus įvairių maistinių ir kitų medžiagų, kurios sudaro ėdalą, santykis. Maistinių medžiagų santykis turi būti toks, kad visiškai patenkintų kasdienius šuns poreikius.

Dėl to žmonės turi įsitikinti, kad šuns organizmas bus pajėgus pasisavinti ėdale esančias maistines medžiagas ir kad pats gamybos procesas ir (arba) kitos medžiagos neigiamai nepaveiks šio gebėjimo. Duonos pluta puikiai atspindi, kaip gali pasikeisti gamybos proceso paveiktų sudėtinių dalių pobūdis. Dėl aukštos temperatūros balti miltai paruduoja ir staiga apkarsta. Kitaip sakant, dėl gamybos proceso atsiranda nauja sudėtinė dalis, savo pobūdžiu visiškai nepanaši į pradinę medžiagą.

Jeigu naudojamos grynos žmonių maistui tinkamos žaliavos, pagaminamas didelės energinės vertės ėdalas. Tai reiškia, kad šuniui reikia kur kas mažiau ėdalo, o medžiagų apykaitos metu organizmui tenka susidoroti su nepalyginamai mažesniu ląstelienos kiekiu. Dėl to bendra šuns sveikata ir savijauta yra geresnė.

Jeigu savo šunį šeriate ėdalu, kuris atitinka pirmiau aprašytus reikalavimus, tai reiškia, kad jo mityba atitinka 1 ir 2 vystymosi etapo šunų mitybą. Kadangi ėdalo sudėtis visais aspektais atitinka ne šuns, bet ir visų gyvų būtybių mitybos poreikius, tai reiškia, kad ėdalas yra kur kas daugiau, nei vien ingredientų sudėtis (mityba yra holistinė). Tai tikrai bus naudinga jūsų šuniui, o jūs neabejotinai tą pastebėsite iš jo odos ir kailio, gyvenimo džiaugsmo, gyvybingumo ir bendros sveikatos būklės.

Dabar šuns mitybos pasirinkimas priklauso ne nuo jo, bet nuo jūsų. Mūsų vėliavos viršuje puikuojasi šūkis: „Svarbiausia – šuo!“. Tai reiškia, kad mes galvojame apie jūsų šuns gerovę.

Print Friendly, PDF & Email